Kai už lango pakvimpa Kalėdomis, o širdyje ima snigti džiaugsmas, pradinukai atveria kalėdinių dirbtuvių duris. Tose dirbtuvėse pilni stalčiukai, kišenėlės sumanymų ir stebuklų – kad ir Advento kalendorius, kuris kasdien ragino atlikti įvairias užduotėles, ruošti staigmenas draugams, šnibždėti malonius ir šiltus žodžius, rašyti laiškus Kalėdų seneliui.
Daug stebuklų pradinukai kūrė patys ir gamino savo rankomis, dalyvavo kalėdiniuose konkursuose. Antrokai iš antrinių žaliavų gamino originalius senius besmegenius ir apgyvendino juos klasėje. Ketvirtokai sumanė paeksperimentuoti ir įrodyti visiems, kad norint originaliai papuošti eglutę visai nereikia išleisti daug pinigų – pakanka surankioti įvairius namuose esančius daikčiukus, likučius. Taigi iš „Actimel“ jogurto buteliukų vaikai pagamino nykštukus, o iš ledų pagaliukų – snaiges ir papuošė eglutę gimnazijos antrojo aukšto fojė. Jiems talkino trečiokai, kurie iš kartoninių dėžučių pastatė nykštukams namelius, panašius į sniego pilaites. Dirbtuvėlėse noriai pasidarbavo ir viena pirmoko mama: ji padovanojo originalias snaiges, kuriomis buvo papuošti koridoriaus langai. Mažiausieji kalėdinių dirbtuvių darbuotojai pirmokai neatsiliko ir karpė snaiges, klijavo ir gamino atvirutes, kalėdinius žaisliukus, puošėsi ir kartu su dirbtuvių senbuviais įžiebė Kalėdų eglutes savo klasėse.
Visi stengėsi būti itin draugiški aplinkai, mokėsi išradingai panaudoti antrines žaliavas ir sukūrė išskirtinius darbelius, papuošimus. Būtent todėl paskutinė diena kalėdinėse dirbtuvėse pakvipo bičių vašku, padvelkė šiluma ir jautrumu. Vaikai suko vaškuoles ir pasigamino žvakeles Kūčių stalui. Papuošė jas ir kartu su šilčiausiais linkėjimais padovanojo vieni kitiems. Visi pajutome, kad Kalėdos – ne tik juokas, dovanos. Pirmiausia Kalėdos – tai dėmesys, jaukus buvimas kartu.
Danguolė Petkelienė, pradinio ugdymo mokytoja
